Galia
Patartina kad stiprintuvu RMS galios nominalas butu siek tiek didesnis nei garsiakalbiu.
Dazniausiai nelaimes atsitinka aukstadazniam ir subam. Abiem del skirtingu priezasciu.
Aukstadazniai sudega daznai nuo per silpno stiprintuvo! Pvz, pajungus brangesnius komponentus prie mago, o ne normalaus isoinio stiprintuvo. T.y. aukstadazniai sudega nuo apsiribojancios itampos kadangi prastesni stiprintuvai 'nebeisvezha' ir is sinusoides sroves gaunas trapecinis signalas ir sukuriama nuolatine srove trapecijos virsuje ir apacioje, kuri juos ir sudegina. Aukstadazniai yra jautriausi ir uztenka sekundes dali gauti nuolatine srove kad jis sudegtu.
Subai gali degti del prastu stiprintuvu irgi, nes pas juos vaiksto labai dideles sroves, ir jeigu ta srove daznai buna nuolatine (ribojasi max itampa prastame stiprintuve), po kiek laiko sudega apvijos. Is kitos puses, dazniau subai sugenda del labai galingu stiprintuvu, kurie uzpumpuoja garsiakalbius ir ivyksta jau ne apviju sudegimai o mechaniniai pazeidimai.
Bendra rekomendacija: kirvis turi atitikti kota!. Nieks nejungs auksciausios klases Alpine X subo su MCHammer stiprintuvu. Ir jeigu jau isleidziat 600lt subui, tai stiprintuva pirkit ne uz mazesne, o realiai - uz 1,5-2x didesne kaina.
Stiprintuvas ir jo parametrai
Labai nedaug firmu raso teisingus stiprintuvo parametrus, tad rinkoje yra pilna visokiu 2kW stiprintuvu kurie turi vos 1/4 reklamuojamos galios. Jeigu norite tikru parametru butinai ieskokit zodzio RMS prie vatu. Bet ir tai negarantuos jums kad gaunat tai kas yra rasoma. Tik puikiai zinomos firmos nepameluos jums daugiau nei tarkim 10%, pvz Alpine, Infinity, Brax, JBL, Kicker, Clarion, Pioneer, Rockford Fosgate, Helix ir t.t. Parasau 10% paklaida nes matavimo budai skiriasi ir velgi cia gali buti skirtumai.
Na ok, tarkim issirinkom stiprintuva ir matom jo specifikacijoje kruva skaiciu, ka gi jie reiskia?
Pavyzdys:
1.Output 4 Ohms 40W x 4
2.Output 2 Ohms 80W x 4
3.Output 4 Ohms Bridged 160W x 2
4.Signal-to-Noise Ratio >110dB
5.Frequency Response (±3dB) 10Hz - 50kHz
6.Total Harmonic Distortion 0.05%
7.Input Sensitivity 250mV - 4V
Paaiskinimas:
1,2.Garsiakalbiai dazniausiai yra 4omu varzos, ir taip jau yra su visais stiprintuvais beveik be isimciu, kad stiprintuvas tiekia skirtinga srove i skirtingas apkrovas. Tiesa labai reti komponentai turi 2ohm galimybe. Tad jei kalba eina apie komponentus, tai jums svarbi tik stiprintuvo galia prie 4ohm.
3. Jungimas tiltu, kai reikia daugiau galios. Tada dvieju kanalu stiprintuvas naudojamas tik vienam garsiakalbiui, o keturiu kanalu stiprintuvas - dviem garsiakalbiam. Kaip taisykle jungiant tiltu 2x padideja leistina maziausia apkrova ir net ~4x padideja maksimali galia. Ne visi stiprintuvai turi tilto jungimo galimybe, taciau didzioji dauguma tai sugeba. Jungimas tiltu naudingiausia jungiant galingus komponentus arba suba, taciau joks muzikos zinovas nepatars jungti subo prie stiprintuvo skirto paprastiems garsiakalbiams. Nes jis yra tiesiog tam neskirtas ir jo kokybe nebus auksta. Suba rekomenduojama jungti prie monobloko, apie kuri parasyta zemiau.
4. Tai yra santykis tarp reikaimo Signalo ir triuksmu. Realiai visada buna virs 90dB, taciau kuo didesnis - tuo geriau.
5. Atkuriami dazniai. Aisku turi buti kuo platesnis ruozas. Monobloku virsutine riba vargiai sieka 300Hz, bet daugiau jiems ir nereik. Siame parametre svarbiau yra netgi ne dazniu ruozas o skaiciukas ±XdB. Idealus stiprintuvas tiekia visiskai lygu signala visuose dazniu ruozuose, taciau praktikoje jis parodo kiek decibelu ideali signalo tiese nukrypsta.
Kas is to jei stiprintuvas sugeba atkurti signala nuo 10Hz iki 20kHz taciau jo dazniu kreive ties 20kHz bus 3 oktavom (9dB) zemesne. Toks stiprintuvas yra labai prastas. Cia minimo stiprintuvo nuokrypis 3dB (1oktava) yra vidutiniskas, taciau inzinieriai nurode daznius nuo 10Hz iki 50kHz, o zmogus girdi tik iki 20kHz, tad dazniai likusiame spektre yra nenaudingi, tik parodantys technikos galimybes.
6. Tai yra signalo iskraipymai atsiradantys paciame stiprintuve. 1% THD yra girdimas, tad patartina kazko ieskoti 0.1-0.3%THD ribose. Kazkas minejo kad mate Boschmann ar kazkoki kitoki pigu stiprintuva kurio THD buvo maziau nei 0.1% taciau tai yra nerealu ir firmos inzinieriai gerai apgaudineja pirkejus.
7. Jautrumas. Ieinancio signalo is magiuko priemimo ribos. Galima butu pagalvoti, kad kuo zemesnis tuo geriau, taciau taip nera. Geriausiai kad tiek stiprintuvas tiek magas galetu tiekti ir priimti kuo aukstesnes itampos signalus. Standartas linijinio laido signalas yra apie 2V. Brangus magai tiekia iki 6V. Nes kuo mazesnis signalas tuo jis daugiau triuksmu prisigaudo keliaudamas linijiniais laidais nuo mago iki stipriako.
Pabaigai: visus parametrus skirtingos firmos skirtingai matuoja ir kaip imanydamos sukciauja. Nors RMS yra aiskiausiai apibreziamas literaturoje, bet ir cia galima pasukciauti. Zodziu, beveik negalima tiketi nei vienu skaiciu ant visokiu McHammer, RoadStar ir pan gamintoju produkcijos. Nereikia labai toli eiti: pvz visu rimtu firmu magai (Alpine, Pioneer ir pan) raso 40-60W i kanala tik nutyli kad tai ne RMS. O is tikro, jei paziuresit i vartotojo manuala ten parasyta 17W RMS ir pan. Tokios firmos kaip MB Quart, Alpine, Infinity, Brax, ir pan niekados nemeluoja.
Jeigu vistik ruosiates pirkti noname stiprintuva, zvilgtelkit i pajungimo kontaktu dydzius ir saugikliu nominalus. Jeigu 2kw stiprituvas turi 20A saugikli, tai... jo galia negali buti niekaip fiziskai daugiau nei 20A*14V= 400W
Elektronikos pagrindai: Galia=srove*itampa (P=I*U) (Watt=Amper*Volt).Monoblokai
Monoblokai yra stiprintuvai skirti tik subams. Ju atkuriama dazniu juosta nesiekia 300Hz. Jie yra vieno kanalo, nepaisant to kad gali buti daugiau nei vienas kontaktas subu pajungimui. Jie tikrai nera pigesni nei paprasti stiprintuvai!
Kuom gi jie geresni uz paprastus "sutiltintus" stiprintuvus?
Vidine elektronika monobloku ir paprastu stipriaku stipriai skiriasi, ypac tai pasireiskia sugebejime isgauti uzdelsta zema signala Buuuuuuuuuuuuuum, nes pas paprastus dazniausiai gausis Buuuuupppfffffff. Jeigu subas prastai groja nuo sutiltinto stipriako, pries suba keikiant ir pries metant ji lauk, pabandyk pajungti nuo monobloko.
Kondensatoriai
Ir akumuliatorius ir kondensatoriai kaupia elektros kruvi. Is kondensatoriaus maksimali srove paimama momentaliai vos tik atsiranda poreikis, o is akumuliatoriaus pikiniu sroviu paimt neimanoma, NES AKUMULIATORIUJE ELEKTROS SROVE PAGAMINAMA CHEMINES REAKCIJOS METU, O CHEMINE REAKCIJA TURI LAIKO FAKTORIU VELINIMA arba UZDELSIMA. Tam ir yra dedamas kondensatorius, jis suvienodina srove imama is akumuliatoriaus/generatoriaus, o pats sugeba tiekti stiprintuvams pikinius kruvius. Pikiniai kruviai - tai ilgas zemas bosas.
Jeigu jusu akumuliatorius labai greitai issikrauna grojant aparaturai - kondensatorius cia NEPADES! Jums reikia galingesnio arba antro akumuliatoriaus arba tiesiog jusu akumuliatorius jau pasenes/baiges savo resursus ir ji reikia keisti. Kondikas neprailgins akumuliatoriaus darbo laiko nei 1sekunde.
Jeigu jusu audiosistemos galia nesiekia 500W, paprastai kondensatoriaus deti neapsimoka. Jeigu tai yra daugiau 500W, dazniausia rekomenduotina yra kiek tukstanciu vatu, tiek faradu kondensatorius, t.y. 500W - 0.5F, 1000W - 1F, ir t.t. (TIKRU RMS VATU! Ne Raven'o watu
) Beto ir silpnesniu automobiliniu kondensatoriu nei 0,5F sunkiai rasit. Taciau jeigu grojant muzikai jums mirksi priekiniai zibintai ar sviesa salone, tai tikriausiai reiskia kad jums reikia kondensatoriaus. Jeigu stiprintuvas yra ne monoblokas, tiketina, kad jame nera didesnes talpos vidiniu kondensatoriu, todel visa trumpalaike apkrova ir atiduoda visai masinos sistemai. Dar galimas variantas, kad stiprintuvas yra naujoviskas skaitmeninis "mazas bet galingas" ir jame fiziskai negali tilpti talpesni kondikai ir jam pageidautinas isorinis kondensatorius.
Kondensatorius jungiamas paprastai: pliusas i pliusa, o minusas i korpusa.
Svarbu: neuzkrautas (naujas arba seniai nenaudotas) kondikas turi nuline varza, t.y. "trumpas jungimas". Todel reikia ji uzkrauti, o tik poto jungti prie sistemos. Jeigu jungiama tiesiogiai , gali ismusti net ir 100A saugikli, nes butu panasiai kaip ikisti vini tarp pliusto ir minuso
Uzkrovimas daromas naudojant varza (arba paprasta 12V lempute) kaip zemiau schemoje ir ziurint kada voltmetras parodys kad kondikas uzsikrove iki akumo itampos (kai tiesiog uzges lempute).
Pastaba: naujesni, brangesni kondensatoriai turi elektronine dali, kuri uzkrovima padaro pati.
Maitinimo laidai
Pliusini laida reikia atsivesti nuo akumuliatoriaus, o minusini laida reikia jungti prie korpuso, gero kontakto vietoje. Sroves siais laidais teka pakankamai dideles, tad darykit viska atsakingai. Esant trumpam sujungimui gali sudegti jusu visas automobilis, nes sie laidai budami labai stori - nenudegs! Tad pirmiausias dalykas - prie pat akumuliatoriaus statyti saugikli siam pliusiniam laidui!
Laido storis priklauso nuo atstumo ir sroves. Atstuma galit nesunkiai issimatuoti, o srove yra suma visu stiprintuvu galiu padalinus is 14V. Taigi, pavyzdziui: 2 kanalu stiprintuvas 2x100W, ir monoblokas 1x300W, sumoje vartoti gali iki 500W. Padalinam is itampos, gaunam apie 35 amperus. O dabar ziurim i lentele. Paprastai automobilyje reikia 5-6metru laido, tad gaunam kad reikalingas 16mm2 laidas.
Garsiakalbiai, ju jautrumas ir galia
Jie buna 3 tipu: placiajuosciai, koaksialiniai ir komponentiniai. Placiajuosciai paprastai buna tik originalus, ir gamintojo, jie yra prasti, o kokybiskiausi yra komponentiniai. Kuo didesnis garsiakalbio diametras, tuo zemesnius garsus jis gali isgauti, cia jau gamtos neapgausi. Tad jeigu jums reikia zemo BUUUM, nedekit 10cm garsiakalbiu.
Sudetingiausias klausimas: garsiakalbiu jautrumas ir galia. Garsiakalbio sukuriamas garsas matuojamas jautrumu dB/m/W: kiek decibelu sukuriama 1 metro atstumu davus 1 vato galia. Sis skaicius dazniausiai sukinejasi ties 90dB/m/W. Stai ir viskas! Sie du parametrai apsprendzia kaip garsiai garsiakalbis gros. Galia aisku retai kada buna daugiau 100W ir daugumoje sukiojasi 50-80W ribose. Tai yra normalu. Jautrumas nuo 85 iki 95dB. Cia gamintojai sukciauja kaip imanydami! Siuo parametru negalima visiskai pasitiketi. Jeigu lyginat jautruma, tai lyginkit tik to pacio gamintojo garsiakalbius tarpusavyje. Paimk vienos firmos, pvz Infinity: Reference, Kappa, ir Kappa Perfect serijas ir pamatysi kad kuo aukstesne klase, tuo zemesnis jautrumas. Tas pats galioja Alpine firmos S, R ir X klasiu garsiakalbiams ir t.t. Kuo aukstesne klase, tuo zemesnis jautrumas.
Norint isgauti geresne garso kokybe reikia sudetingesnes difuzoriaus konstrukcijos, o tai reiskia didesnio difuzoriaus svorio. Didesnis difuzoriaus svoris = mazesnis jautrumas. TAŠKAS. Taisykles isimtis yra tik tam tikros labai brangios medziagos kuriu pagalba galima islaikyti maza difuzoriaus svori. Bet cia jau kosmosas.
O pigus garsiakalbis = lengvas difuzorius = lengvai issikraipantis = netiesinis judejimas = nekokybiskas garsas su daug iskraipymu. Pigiausia, popierini arba plastmasini difuzoriu pagaminti yra lengva, jam judinti nereikia dideles sroves, nereikia didelio magneto, o gaunamas didelis jo judejimas, didelis oro slegis. Taciau kencia labai kokybe, kuri daugumai gezu yra neidomi. Prie tokio subo nereikia didelio stipriako ir nereikia dideles sroves. Taigi, viskas susideda i vietas ir matosi tiesioginis rysis tarp kokybes, kainos ir galios.
Jeigu jus nesat kurti, visu brangesniu nei 300lt garsiakalbiu garsumo uzteks kad "valintu". Svarbiausia tai kaip kokybiskai bus sumontuoti garsiakalbiai ir koks stiprintuvas juos maitins. Jeigu viskas okei, tai jie gros ir gros
Subai/subwooferiai ir ju dezes
Subai skirti groti garsus iki 100Hz, daznai net iki 80Hz. Tuo tarpu garsiakalbiai parasti skirti groti nuo 80-120Hz.
Subai turi buti montuojami dezese arba "freeair".
Freerair montavimas yra paprasciausias, taciau tik labai reta suba pagal gamintojo nurodymus galima montuoti "freeair", priesingu atveju jus ji suplesysit per pora minuciu. Beto jo isgaunamas garsas labiausiai tinka klasikinei, jazzo muzikai, su juo nebus "BUUUUUUUUMMMMM", to tik "BUM" tad daugiau apie ji neverta kalbeti
O dezes buna pagrinde yra 3 tipu (nors yra daugiau):
1. Uzdaros - paprasciausios, maziausiai darbo, lengviausia padaryti ir paskaiciuoti. Jos yra maziausiai jautrios blogai darbo kokybei, skaiciavimo klaidoms ar stiprintuvo kokybei ir subsoniniams dazniams (<20Hz). Netinka silpnam stiprintuvui!
2. Su fazoinvertorium. Teisingai paskaiciavus jomis isgaunamas 2x didesnis rezonansinis garsas (+3db!). Dazniu juosta siauresne, taciau subas neturi groti 300Hz ar didesniu dazniu, tad viskas ok. Subai yra jautrus subsoniniams dazniams ir juos taip lengva suplesyti tad negrokit garsiai labai retu experimentiniu gabalu su tokiais dazniais. Sias dezes jau reikia surinkti tiksliai, ir gerai uzdaryti visus plysius, nes nuo to keiciasi charakteristikos ir garso kokybe. Neblogai tinka silpnam stipriakui.
3. Band-pass. Garsiakalbio difuzorius yra uzdaromas tarp dvieju kameru. Teisingai paskaiciavus isgaunamas 4x didesnis rezonansinis garsas (+6db!), taciau jas tikrai labai sudetinga padaryt ir siulau nelysti prie ju. As pats nebuvau labai patenkintas savo band-pass'ine deze, o kita karta darysiu kazkuria is pirmuju 2. Sios dezes labai gerai tinka silpnam stipriakui.
Jeigu turi garsiakalbio visus parametrus nuo manualo, tai dezes paskaiciuoti reikia specialiu programu, labiausiai rekomenduoju JBL Speakershop. Ji nemokama, ir pagooglinus ja susirasi.
Dezes turis skaiciuojamas ne pagal galinguma/skersmeni, o pagal kruva kitu parametru. Jei ju nera, pasiziurek tiksliai marke ir susirask internete. Tau reikes Thiele-Small: VAS, FQ, Qts, Qc, Qes, jautrumo ir t.t.
Skyle (fazoinvertorius) priklauso nuo dezes. Taip pat skirtumas yra kurioje vietoje skyle. Svarbu kad vidinis vamzdzio galas butu ne maziau nei puses vamzdzio diametro atstumu nuo bet kokiu sienu - beje tai padaryti nera lengva
Del to i kuria puse jis nukreipta yra simtai diskusiju internete, ir sprendimas vienas: reikia ziureti pagal situacija arba intuicija. Paprastai jei darai i ta pacia krypti kaip garsiakalbis - neturetum pralosht, isskyrus jeigu ir garsiakalbio kryptis yra i belekur. Vamzdzio kaina apie 20-30lt audioaparaturos parduotuvese, ji turi briauna tad uztenka gerai igrusti i jam paruosta skyle. Beje, vamzdziu diametras ir ilgis taip pat labai svarbus. Jis paskaiciuojamas pagal programa taip pat. Geri linkai
http://www.bcae1.com/
http://search.ecoustics.com/Editorial/R ... -Name/All/
http://www.i-klubas.lt/
http://www.elektronika.lt/
http://www.milgreta.lt/
http://www.audiofanai.lt/download.php?list.4
Subu deziu modeliavimas:
http://www.alteam.ru/JBL_SpeakerShop
http://hem.passagen.se/basscad/basscad.htm
Tolesnes diskusijas prasome testi cia: forumas/viewtopic.php?f=1&t=5309
) Gerai dabar nepamenu, bet neapsiriksit jei sujungus galu gale viska i sistema padarysit taip: