. Benzino oktaninis skaičius.
Benzino atsparumas detonacijai (savaiminiam užsidegimui) įvertinamas oktaniniu skaičiumi (OS), kuris yra pagrindinis benzino kokybės rodiklis, taip pat ir rūšies požymis, rodantis jo markę. OS yra nustatomas benziną lyginant su etaloniniais degalais specialiame stendiniame vieno cilindro karbiuratoriniame variklyje. Etaloninių degalų sudėtis parenkama taip, kad jų antidetonacinės savybės nesiskirtų nuo tiriamo benzino. Atsparaus detonacija komponento izooktano tūris (procentais) etaloniniuose degaluose rodo benzino OS. Kuo šis skaičius didesnis, tuo benzinas atsparesnis detonacijai.OS pasaulinėje praktikoje nustatomas dviem metodais – varikliniu ir tiriamuoju, kurių skaitinės reikšmės tam pačiam benzinui skiriasi. Variklinis oktano skaičius žymimas tarptautiniu ženklu MON (Motor Octane Number),o tiriamasis oktano skaičius – RON (Research Octane Number). Abi OS reikšmės nustatomos tame pačiame stendiniame variklyje. Abi šios reikšmės yra labai svarbios, todėl benzino standartuose bei techniniuose aprašuose būtinai nurodomi abu oktano skaičiai, o degalinėse – tik RON. MON ir RON reikšmių skirtumas vadinamas benzino jautrumu ir rodo benzino tinkamumą sunkiam darbo režimui ir jautrumą režimo pasikeitimui. Kuo skirtumas didesnis, tuo benzino eksploatacinės savybės geresnės. RON ir MON aritmetinis vidurkis vadinamas antidetonaciniu indeksu, tarptautinis simbolis AKI.
Manoma, kad yra žalinga naudoti didesnio OS benziną, negu reikia varikliui. Tokiame benzine būna daug aromatinių junginių, kurie, esant žemesnei suslėgimo pabaigos temperatūrai, lėčiau dega. O tai kenkia varikliui. Kai OS pernelyg žemas tai senos konstrukcijos varikliuose atsiranda detonacija, o naujesniuose pastebimas galios sumažėjimas ir didesnės benzino sąnaudos.
Benzino antidetonacinių savybių gerinimas.
Atsparumą detonacijai galima padidinti įvairiais būdais:
1. Šiuolaikinių technologijų taikymas benzino gamyboje. Tai katalitinis krekingas, riformingas ir kitos pažangios technologijos.
2. Didelį oktaninį skaičių turinčių komponentų naudojimas. Į bazinius benzinus gali būti įmaišoma izooktano metiltretbutilo eterio, metanolio ir kitų komponentų, kurių oktaninis skaičius tyrimo metu ne mažesnis kaip 100.
3. Antidetonatorių naudojimas - nenaudingas, dabar nenaudojamas būdas. Tai cheminiai junginiai, kurių labai nedidelis kiekis gali pagerinti benzino antidetonacines savybes. Tokie benzinai ir jų degimo produktai yra nuodingi, nes naudojamas tetraetilšvinas. Etilinti benzinai labai nuodingi, todėl juos uždrausta naudoti.
Detonacija. Plintant degimo zonai angliavandeniai oksiduojasi ir gali savaime užsidegti ankščiau negu juos pasiekia degimo zona. Tuomet apie degimo greitis apie 100 kartų viršija normalų. Toks savaiminis mišinio sprogimas yra vadinamas detonacija. Paprastai mišinys detonuoja degimo pabaigoje, kai susidaro labai nestabilūs ir lengvai sprogstantys deguoniniai junginiai. Detonuojant susidaro smūginės bangos, kurios atsimuša į cilindro sieneles ir tuomet girdimas skambus metalinis bildesys. Nors detonuoja tik keli procentai vėliausiai sudegusio mišinio, tačiau detonacija labai žalinga varikliui. Detonacijos mastas priklauso nuo degalų cheminės sudėties, mišinio temperatūros ir jos veikimo trukmės. Kai mišinys per anksti uždegamas, variklis labiau detonuoja, uždegimą vėlinant detonacija silpnėja.
Gal ka ir pades...
Tai apie ką jūs kalbat, kad variklis išjungus degimą dar dirba, yra savaiminis užsidegimas. Jis atsiranda dėl to kad degimo kameroje dar yra degiojo mišinio(kuro ir oro mišinio) ir degimo židinys. Degimo židinys daugiausia būna įkaitusios iki mišinio užsiliepsnojimo temperatūros įvairios detalės, dalelės ( nuodėgos ant žvakių elektrodų, stūmoklio; neteisingai parinktų žvakių elektrodai ir t.t.).