Mitsubishi iMiev
ParašytasCOLON 2009 04 27, 20:24
Gal kas buvote, gal kas ir nebuvote pačiupineti Mitsubishi iMiev, todėl pasidalinsiu savo įspūdžiais, nes teko ne vien jį iš išorės apžiūrėti, bet, dėkui Arnoldui iš Autovytaro, pavairuoti ir net "padėti" Volvo nuo sankryžos 
Nesu žurnalistas, todėl rimtos apžvalgos iš anksto nesitikėkite, parašysiu paprastai, kaip ir kas ten buvo.
Automobilis iš pirmo žvigsnio atrodo mažas ir moteriškas, o ratai kaip nuo karučio, tačiau vien įsėdus nuomonė pakeičia - automobilis pakankamai aukštas ir ilgas. Deja, siauras. Priekinė panelė, neskaitant valytuvų ir posūkių svirtelių, neturi panasumų su dabartinias Mitsubishi modeliais. Matyt bandomasis automobilis buvo pagamintas iš ankstesnės kartos komponentų. Už vairo esantys indikatoriai rodo akumuliatorių masyvo "ikrovos", nuvažiuotų mylių skaičių, momentinį greitį ir akumuliatorių ikrovą/iškrovą, priklausomai ar automobilis elektrą naudoja, ar važiuojant nuo kalno, generatorius ją gamina. Indikatoriai nei įspūdingi, nei ne labai informatyvūs, todėl po poros žvigterėjimų, daugiau dėmesio nebesulaukė.
Vietoj rakto naudojamas keistas išradimas, esantis ir kai kuriuose kituose naujuose mitsubishi'uose, pavadinimu Fast Key. Spausti Start mygtuką būtų nepalyginimai maloniau. "Užvedus variklį", jei šis išsireiškimas bent kiek tinkamas, nesigirdėjo absoliuciai jokio garso ar vibracijos. Būtų nuostabu, bet žinant Mitsubishi vidaus apdailą ir garso izoliacijos nebuvimą, girgždesiai greit pradėtų kenkti psichikai. Taip, priekinė važiuoklė jau vietomis girgždėjo, ir tai, esant tyliam važiavimui, girdėjosi daugiau nei aiškiai.
Sąžiningai teigti, kad važiavimas yra begarsis, o girdisi vien padangų ūžesys ir pėsčiųjų, kuriems pervažiuoti kojų pirštai šūksniai, nebūtų galima. Viduje elektrinio variklio darbas girdisi, bet yra pakankamai tylus ir malonus ausiai. Šią "beveik tylą" dažnokai (grubiai, tarkim kas porą minučių) pertraukia poros sekundžių užesys - kažkokia stabdžių hidraulika, apie kurios veikimo principo taip ir pamiršau paklaust.
Automobilis draugiškas įpratusiems tiek prie automatinės, tiek prie mechaninės greičių dėžės. Kadangi visada turėjau automobilius mechaninėmis dėžėmis, o vairuotus automatinius prisimenu su siaubu, nes jie primena akimirkas, kuomet staigiai nuspaudus, kaip iš pradžių manyta sankabos pedalą, vos neišleki per priekinį stiklą, čia tokios situacijos nėra. Manau todėl, kad negirdi kylančių apsukų ir nesuveikia noras perjungti bėgį, nes "jau laikas".
Neskaitant to, kad vairas dėšinėje ir posūkius iš pradžių rodžiau valytuvais, kelionė per Vilnių pavyko sėkmingai ir kainavo koks vienas litas, kadangi automobilis teoriškai gali nuvažiuoti iki 150 km atstumą su pilnai įkrautais akumuliatoriais, o 100 km kelionės savikaina - 3 litai. Žiemą akumuliatorių talpą sumažėja apie 15%, o vasarą, tikėtina, jog vėl atsistato. Pilnas įkrovimas galimas per 7 valandas, arba pagreitintai per, jei nesuklysiu, 30 min, naudojant "specialią jungtį" ir jungiant matyt prie "specialaus" maitinimo šaltinio, kurio pas mus nėra.
Akumuliatorių garantija turėtų būti 10 metų, alyvos nera, greičių dėžės nėra, kuro perdavimo sistemos nėra, kam sugesti nelabai kam ir yra. Nebent išklibusi ar sulankstyta pakaba ar perdegęs saugiklis. Jei varikliui suteiks tokią pačią garantiją, praktiškai idealus automobilis, kas susiję su remontu ir priežiūros išlaidomis.
Variklis (nesu jau dabar tikras, gal 2 atskiri varikliai) sumontuoti ir užrakinti dežėje, esančioje bagažinėje, toje vietoje, kur dažniausiai vežiojamas atsarginis ratas arba dujų balionas. Nieko nematyti, jokių komentarų - black box'as. Akumuliatoriai - automobilio dugne. Kažkada girdėjau, jog ličio jonų akumuliatoriai linkę sprogti. Gerai kad tik dabar rašydamas prisiminiau. Kadangi elektrinio variklio sukimo momentas, kad ir nelabai didelis (180 Nm?), juntamas nuo pačių žemiausių apsukų, nuo sankryžos pajudėti visai smagu, o kitiems vairuotojams tampa ganėtinai netikėta. Prie sėdynės neprilimpi, tačiau greitai ir užtikrintai judi pirmyn.
Planuojama automobilio kaina nežinoma, bet jei jis kainuotų iki 100.000 Lt, iš kurių dar bent dalį dotuotų valstybė, su tokiomis garantijomis butų vertinga investicija logiškai mąstantiems. Miesto kamščiuose sudeginam daulybę litrų kuro be jokios naudos, jau nekalbant apie taršą. Tačiau po x metų, kuomet šie automobiliai dominuos miesto gatvėse, trūks vieno svarbaus dalyko - didėjančio variklio gaudimo, pereinančio į nuostabų ausiai nekiauro duslintuvo kriokimą, kurio į elektromobilius jau niekaip nebesugrąžinsi.
Nesu žurnalistas, todėl rimtos apžvalgos iš anksto nesitikėkite, parašysiu paprastai, kaip ir kas ten buvo.Automobilis iš pirmo žvigsnio atrodo mažas ir moteriškas, o ratai kaip nuo karučio, tačiau vien įsėdus nuomonė pakeičia - automobilis pakankamai aukštas ir ilgas. Deja, siauras. Priekinė panelė, neskaitant valytuvų ir posūkių svirtelių, neturi panasumų su dabartinias Mitsubishi modeliais. Matyt bandomasis automobilis buvo pagamintas iš ankstesnės kartos komponentų. Už vairo esantys indikatoriai rodo akumuliatorių masyvo "ikrovos", nuvažiuotų mylių skaičių, momentinį greitį ir akumuliatorių ikrovą/iškrovą, priklausomai ar automobilis elektrą naudoja, ar važiuojant nuo kalno, generatorius ją gamina. Indikatoriai nei įspūdingi, nei ne labai informatyvūs, todėl po poros žvigterėjimų, daugiau dėmesio nebesulaukė.
Vietoj rakto naudojamas keistas išradimas, esantis ir kai kuriuose kituose naujuose mitsubishi'uose, pavadinimu Fast Key. Spausti Start mygtuką būtų nepalyginimai maloniau. "Užvedus variklį", jei šis išsireiškimas bent kiek tinkamas, nesigirdėjo absoliuciai jokio garso ar vibracijos. Būtų nuostabu, bet žinant Mitsubishi vidaus apdailą ir garso izoliacijos nebuvimą, girgždesiai greit pradėtų kenkti psichikai. Taip, priekinė važiuoklė jau vietomis girgždėjo, ir tai, esant tyliam važiavimui, girdėjosi daugiau nei aiškiai.
Sąžiningai teigti, kad važiavimas yra begarsis, o girdisi vien padangų ūžesys ir pėsčiųjų, kuriems pervažiuoti kojų pirštai šūksniai, nebūtų galima. Viduje elektrinio variklio darbas girdisi, bet yra pakankamai tylus ir malonus ausiai. Šią "beveik tylą" dažnokai (grubiai, tarkim kas porą minučių) pertraukia poros sekundžių užesys - kažkokia stabdžių hidraulika, apie kurios veikimo principo taip ir pamiršau paklaust.
Automobilis draugiškas įpratusiems tiek prie automatinės, tiek prie mechaninės greičių dėžės. Kadangi visada turėjau automobilius mechaninėmis dėžėmis, o vairuotus automatinius prisimenu su siaubu, nes jie primena akimirkas, kuomet staigiai nuspaudus, kaip iš pradžių manyta sankabos pedalą, vos neišleki per priekinį stiklą, čia tokios situacijos nėra. Manau todėl, kad negirdi kylančių apsukų ir nesuveikia noras perjungti bėgį, nes "jau laikas".
Neskaitant to, kad vairas dėšinėje ir posūkius iš pradžių rodžiau valytuvais, kelionė per Vilnių pavyko sėkmingai ir kainavo koks vienas litas, kadangi automobilis teoriškai gali nuvažiuoti iki 150 km atstumą su pilnai įkrautais akumuliatoriais, o 100 km kelionės savikaina - 3 litai. Žiemą akumuliatorių talpą sumažėja apie 15%, o vasarą, tikėtina, jog vėl atsistato. Pilnas įkrovimas galimas per 7 valandas, arba pagreitintai per, jei nesuklysiu, 30 min, naudojant "specialią jungtį" ir jungiant matyt prie "specialaus" maitinimo šaltinio, kurio pas mus nėra.
Akumuliatorių garantija turėtų būti 10 metų, alyvos nera, greičių dėžės nėra, kuro perdavimo sistemos nėra, kam sugesti nelabai kam ir yra. Nebent išklibusi ar sulankstyta pakaba ar perdegęs saugiklis. Jei varikliui suteiks tokią pačią garantiją, praktiškai idealus automobilis, kas susiję su remontu ir priežiūros išlaidomis.
Variklis (nesu jau dabar tikras, gal 2 atskiri varikliai) sumontuoti ir užrakinti dežėje, esančioje bagažinėje, toje vietoje, kur dažniausiai vežiojamas atsarginis ratas arba dujų balionas. Nieko nematyti, jokių komentarų - black box'as. Akumuliatoriai - automobilio dugne. Kažkada girdėjau, jog ličio jonų akumuliatoriai linkę sprogti. Gerai kad tik dabar rašydamas prisiminiau. Kadangi elektrinio variklio sukimo momentas, kad ir nelabai didelis (180 Nm?), juntamas nuo pačių žemiausių apsukų, nuo sankryžos pajudėti visai smagu, o kitiems vairuotojams tampa ganėtinai netikėta. Prie sėdynės neprilimpi, tačiau greitai ir užtikrintai judi pirmyn.
Planuojama automobilio kaina nežinoma, bet jei jis kainuotų iki 100.000 Lt, iš kurių dar bent dalį dotuotų valstybė, su tokiomis garantijomis butų vertinga investicija logiškai mąstantiems. Miesto kamščiuose sudeginam daulybę litrų kuro be jokios naudos, jau nekalbant apie taršą. Tačiau po x metų, kuomet šie automobiliai dominuos miesto gatvėse, trūks vieno svarbaus dalyko - didėjančio variklio gaudimo, pereinančio į nuostabų ausiai nekiauro duslintuvo kriokimą, kurio į elektromobilius jau niekaip nebesugrąžinsi.
